- kerslas
- ker̃slas sm. (2) 1. Kv kiekvienas geležinis įrankis (kaltas, skaptas, drožtuvas ir kt.), kirslas: Jis daug kerslų turi Up. Meistras visus kerslùs susidėjo į maišą ir išsinešė Užv. 2. įrankis geležiai kirsti: Kerslas kerta gelžį Trk. Kalvio ker̃slas kaip kaltelis J. 3. BŽ225, M įrankis kraujagyslei prakirsti, kirstukas: Su kerslù kerta į gyslą, kraują leidžiant J. 4. Kv pautas: Kuilio ker̃slai J.
Dictionary of the Lithuanian Language.